užutakis

užùtakis sm. (1) DŽ, NdŽ, ažùtakis (r.) (1) Ml, Ds 1. žr. užutėkis 1: Tinklą užtraukiau tam užùtaky Grž. Pro žiūronus pažiūrime, kaip ant užutakių ledo tupi žąsų pulkeliai rš. 2. žr. užutėkis 4: Aš pasijutau palietęs ir kunigo Tumo, ir rašytojo Vaižganto neliečiamą užutakį B.Sruog.